x
legitimãcija [lot. legitimus — teisėtas, įteisintas]:
1. kurios nors teisės arba įgaliojimo teisėtumą patvirtinantys dokumentai;
2. valstybių, kur nėra pasų sistemos, piliečio asmenybės paliudijimo forma;
3. burž. šalyse — nesantuokinių vaikų pripažinimas nustatyta tvarka santuokiniais.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.