x
levirãtas [lot. levir — dieveris], santuokinis paprotys, pagal kurį našlė turėjo teisę arba privalėjo tekėti už mirusio vyro brolio.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.