x
mandãtas [lot. mandatam]:
1. kolektyvo, organizacijos, tam tikros teritorijos rinkėjų įgaliojimas asmeniui atstovauti jiems kokiame nors aukštesnio lygio forume (parlamente, taryboje, suvažiavime, kongrese, konferencijoje);
2. Tautų sąjungos specialus įgaliojimas valstybėms (I pasaulinio karo nugalėtojoms) valdyti buvusias kolonijas ir kai kurias Turkijos valdas;
3. įgaliojimas Suvienytųjų Nacijų Organizacijos pareigūnams, vykdantiems Saugumo tarybos ir generalinio sekretoriaus pavedimus, ištirti vietoje kokį nors įvykį ar situaciją.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.