x
markirúotas [pranc. marquer — pažymėti], lingv. žymėtasis — turintis ↗ koreliacijos (4) požymį, pvz., labializuoti garsai, turintys papildomą lūpinimo požymį, yra markiruoti palyginti su nelabializuotais garsais, neturinčiais šio požymio.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.