x
maršálka [lenk. marszałek]:
1. feodalizmo laikais — aukšto rango centr. valdžios pareigūnas;
bajorų vadas;
2. iškilmėms vadovaujantis asmuo;
3. tvarkos prižiūrėtojas bažnyčioje;
4. Lenkijoje ir Lietuvoje feodalizmo laikais —bajorų seimų, konfederacijų ir teismo organų pirmininkas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.