x
meándra [pagal labai vingiuotos Didžiojo Mendero (gr. Maiandros) upės Turkijoje pavadinimą]:
1. geogr. kilpos pavidalo upės vingis;
2. geom. motyvų (stačiais kampais lenktų arba spiralinių linijų) ornamentas;
būdingas sen. graikų, klasicizmo dailei.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.