x
menestrèlis [pranc. ménestrel < lot. ministerialis — patarnautojas], vid. amžiais kai kuriose V. Europos šalyse — klajojantis muzikantas;
dažn. trubadūrui viola pritariantis akompaniatorius, kai kada trubadūro dainų atlikėjas;
šių dainų muzikos autorius.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.