x
menonitai, protestantų sekta;
Δ skelbia nusižeminimą, nepripažįsta prievartos, bažn. hierarchijos, neina kar. tarnybos, valst. pareigų, jiems būdinga moralinis rigorizmas;
atsirado XVI a. 3—4 dešimtmetyje Nyderlanduose kaip anabaptistų atskala, vadovaujama pastoriaus Meno Simonso (Menno Simons;
1496—1561);
daugiausia yra JAV, Kanadoje, Olandijoje, VFR.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.