minoras

minòr‖as [it. minore < lot. minor — mažesnis]:
1. heptatoninė muz. dermė;
būna natūralusis, harmoninis (su aukštu VII laipsniu) ir melodinis (su aukštu VI ir VII laipsniu);
natūraliojo ~o garsaeilio struktūra: tonas—pustonis—tonas—tonas—pustonis—tonas—tonas;
2. mat. determinantas, susidedantis iš elementų, esančių pasirinktų eilučių ir tiek pat stulpelių susikirtime;
3*. liūdna, melancholiška nuotaika.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: minoras

Įrašas
Paaiškinimas	minòr‖as [it. minore < lot. minor — mažesnis]: 1. heptatoninė muz. dermė; būna natūralusis, harmoninis (su aukštu VII laipsniu) ir melodinis (su aukštu VI ir VII laipsniu); natūraliojo ~o garsaeilio struktūra: tonas—pustonis—tonas—tonas—pustonis—tonas—tonas; 2. mat. determinantas, susidedantis iš elementų, esančių pasirinktų eilučių ir tiek pat stulpelių susikirtime; 3*. liūdna, melancholiška nuotaika.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.