modifikãcija [lot. modificatio — mato nustatymas], daikto ar reiškinio kitimas (keitimas), nepakeičiantis jo esminių savybių, esmės;
tokio pakeitimo rezultatas;
atmaina: 1. vienodos chem. sudėties, bet skirtingos sandaros chem. elementų arba junginių būsena;
2. biol. organizmo požymių (dažn. kiekybinių), jo fenotipo nepaveldimas pakitimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.