Modusas

mòdusas [lot. modus —matas, būdas, rūšis], rūšis, pasireiškimas, skirtybė, norma: 1. vid. amžių filosofijoje — daikto, reiškinio buvimo būdas;
2. XVII—XVIII a. filosofijoje — kintantis daikto požymis, skiriant jį nuo nuolatinio požymio — atributo;
3. B. Spinozos filosofijoje — amžinos ir visuotinės substancijos kintanti būsena;
4. formaliosios logikos silogizmo atmaina;
5. mat. logikos teiginių skaičiavimo dėsnis arba samprotavimo schema.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

Įrašas
Paaiškinimas	mòdusas [lot. modus —matas, būdas, rūšis], rūšis, pasireiškimas, skirtybė, norma: 1. vid. amžių filosofijoje — daikto, reiškinio buvimo būdas; 2. XVII—XVIII a. filosofijoje — kintantis daikto požymis, skiriant jį nuo nuolatinio požymio — atributo; 3. B. Spinozos filosofijoje — amžinos ir visuotinės substancijos kintanti būsena; 4. formaliosios logikos silogizmo atmaina; 5. mat. logikos teiginių skaičiavimo dėsnis arba samprotavimo schema.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.