x
monadà [gr. monas (kilm. monados) — vienetas, kas nedalijama], pirmapradis neskaidomas, konstruktyvus būties elementas;
terminą vartojo pitagorininkai, Platonas, neoplatonikai, Dž. Brunas, G. Leibnicas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.