x
monotònija [↗ mono... + gr. phonē — garsas, balsas], muz. faktūros tipas;
monofoninės muzikos kūrinį sudaro tik melodija;
Δ būdinga daugelio tautų liaudies muzikai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.