x
multiplikãtorius [lot. multiplicator — daugintojas, daugiklis]:
1. įtaisas, didinantis kokios nors mašinos veleno sukimosi dažnį, skysčio slėgį, pvz., hidraulinio preso Δ;
2. ek. dydis, rodantis vieno kintamojo generuojamo dydžio priklausomybę nuo kitimą sužadinusio kito kintamojo poveikio;
3. dailininkas, piešiantis kadrus multiplikaciniams filmams.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.