x
mumifikãcija [↗ mumija + lot. facio — darau]:
1. vaisių, sėklų arba vegetatyvinių augalo dalių virtimas mumija — kietu, raukšlėtu kūnu, kuriame žiemoja ligos sukėlėjo grybiena;
2. lavono arba nekrozuotų gyvo organizmo dalių išdžiūvimas;
3. paleontologijoje — žuvusių augalų ir gyvūnų išdžiūvimas (bet nesuakmenėjimas), virtimas mumijomis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.