x
nektãras [gr. nektar]:
1. sen. graikų mitologijoje — Olimpo dievų gėrimas, teikęs jiems amžiną jaunystę ir nemirtingumą;
2. saldus skystis, kurį išskiria augalų (ypač medingųjų) nektarinės (žiedų liaukos).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.