normalizacija

normalizãcija [↗ normalus]:
1. normalios padėties nusistojimas, įvedimas;
2. normos, pavyzdžio nustatymas, remiantis atitinkamais apskaičiavimais;
3. tas pat, kas standartizacija tam tikroje pram. šakoje arba įmonėje, pvz., plačiai vartojamų detalių (guolių, varžtų, veržlių) tipų nustatymas;
4. plieno terminio apdirbimo būdas: įkaitinamas iki 750—950 °C, palaikomas toje temperatūroje ir ataušinamas ore;
taip susidaro smulkiagrūdė struktūra, plienas yra stipresnis, didesnio smūginio tąsumo, lengviau apdirbamas;
5. slankiojo kablelio skaičių transformavimas į skaičiavimo mašinai tinkamą tipinį skaičių pavidalą.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: normalizacija

Įrašas
Paaiškinimas	normalizãcija [↗ normalus]: 1. normalios padėties nusistojimas, įvedimas; 2. normos, pavyzdžio nustatymas, remiantis atitinkamais apskaičiavimais; 3. tas pat, kas standartizacija tam tikroje pram. šakoje arba įmonėje, pvz., plačiai vartojamų detalių (guolių, varžtų, veržlių) tipų nustatymas; 4. plieno terminio apdirbimo būdas: įkaitinamas iki 750—950 °C, palaikomas toje temperatūroje ir ataušinamas ore; taip susidaro smulkiagrūdė struktūra, plienas yra stipresnis, didesnio smūginio tąsumo, lengviau apdirbamas; 5. slankiojo kablelio skaičių transformavimas į skaičiavimo mašinai tinkamą tipinį skaičių pavidalą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.