x
obliterãcija [lot. obli(t)teratio — ištrynimas, sunaikinimas]:
1. augalo kai kurių ląstelių susiplojimas arba išnykimas, tarpuląsčių užsikimšimas;
2. med. kurio nors organo, pvz., pleuros, ertmės arba spindžio užsikimšimas, užaugimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.