x
obòjus [pranc. hautbois < haut — aukštas + bois — medis (medžiaga)], medinis pučiamasis muz. instrumentas;
tiesus, į galą šiek tiek platėjantis vamzdelis su dvigubu liežuvėliu;
diapazonas h — g3.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.