x
obtiurãtorius [pranc. obturateur < lot. obturo — uždarau, užkišu]:
1. įtaisas, periodiškai užstojantis šviesos pluoštą kino kameroje, projekciniame aparate, šviesos moduliatoriuje;
2. šaunamojo ginklo užrakto įtaisas, šūvio metu nepraleidžiantis parako dujų atgal pro užraktą.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.