x
okazionalizmas [pranc. occasionnalisme < lot. occasio — proga, dingstis]:
1. XVII a. idealistinės filosofijos kryptis, rel. požiūriu sprendusi R. Dekarto iškeltą kūno ir sielos dualizmo problemą;
2. lingv. neįprastos darybos žodis, kurio reikšmė suprantama tik kontekste su kt. žodžiais, pvz., „Tai margumas genelio, tai genùmas genelio" (liet. liaudies daina).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.