x
onomatopėja [gr. onomatopoiia — žodžių kūrimas], garsų pamėgdžiojimas;
žodis arba žodžiai, skambesiu (instrumentuote, ritmika) pamėgdžiojantys jais nusakomo tikrovės reiškinio (gyvosios ar negyvosios gamtos, žmonių veiklos) garsus, pvz., „mekenti";
„tuk-tuk";
„Žvangios dalgės žvangiai pjauna".— P. Vaičiūnas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.