x
òpidumas [lot. oppidum]:
1. sen. romėnų laikinai įtvirtintas miestas;
2. II—I a. pr. m. e. keltų tvirtovė, apjuosta akmens sienomis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.