oratòrija [it. oratorio < lot. oro — kalbu, meldžiu], vokalinės instrumentinės muzikos žanras;
ciklinis didelės apimties muz. kūrinys solistams, dainininkams, chorui ir orkestrui (kai kada ir skaitovams).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.