x
òrfika [vok. Orphika < ↗ Orfėjas], XVIII—XIX a. klavišinis muz. instrumentas (mažo fortepijono rūšis);
2—4 oktavų;
vartotas akompanuoti dainininkams;
skambinama pasidėjus ant kelių.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.