x
orkestriònas [pranc. orchestrion < gr.]:
1. mechaninis muz. instrumentas;
jo garsas primena pučiamųjų orkestro grojimą;
2. kilnojamieji vargonai, vartoti Olandijoje XVIII a. pab.— XIX a. pr.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.