x
ornameñtika [vok. Ornamentik < lot.]:
1. dailės kūrinio arba stiliaus ornamento elementų visuma;
2. ornamento pobūdis;
3. muz. melodijos pagražinimo priemonės: melizmos, figūracija, fioritūros, koloratūriniai pasažai, rulados;
4. melodijos puošybinių priemonių vartosenos mokslas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.