x
ortoèpija [gr. orthoepeia < orthos — tiesus, taisyklingas + epos — šneka]:
1. fonetikos dalis, tirianti taisyklingą lit. tartį;
2. lit. tarties taisyklių laikymasis, pavyzdinga lit. tartis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.