ostinato [it. atkaklus, įkyrus], to paties melodinio arba ritminio motyvo kartojimas per visą muz. kūrinį, jo dalį ar epizodą;
plačiai vartotas XV—XVI a. polifoninės muzikos kūriniuose;
būdingas XVI a. instrumentinių kūrinių žemiausiajam balsui.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.