palatinas [lot. palatinus — rūmininkas, dvariškis]:
1. Bizantijoje — garbės gvardijos kareivis, sargybinis;
2. Vengrijoje vid. amžiais — iš įžymių bajorų renkamas vicekaralius;
3. Lenkijoje vid. amžiais — bendras didikų (vietininko, kunigaikščio padėjėjo, aukšto karvedžio) pavadinimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.