panò [pranc. panneau < lot. pannus — audinio gabalas]:
1. tapytas paveikslas arba reljefas sienoje su lipdytais, tapytais (dažn. ornamentiniais) rėmais;
būdingas baroko, rokoko dailei;
2. tapybos, mozaikos, skulptūros ar keramikos kompozicija, puošianti sienos arba lubų dalį.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.