pántai [< mong.], augantys, jauni, minkšti nesukaulėję maralo, iziubrio ir dėmėtojo elnio ragai, apaugę švelnia plaukuota oda;
iš jų gaminamas vaistas pantokrinas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.