panteònas [gr. pantheion < pan — visa + theos — dievas]:
1. sen. Graikijoje ir Romoje — visų dievų šventykla;
2. kurio nors rel. kulto dievų visuma;
3. monumentalus pastatas, kuriame laikomi žymių žmonių palaikai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.