x
párkas [angl. park < sen. pranc. parc — aptverta vieta]:
1. žmogaus pertvarkyta (natūrali) arba jo suformuota želdynų teritorija, skirta dažn. poilsiui;
2. geležinkelio ir tramvajų vagonų, lokomotyvų, autobusų stovėjimo ir remonto vieta;
3. kokios nors transporto ūkio šakos riedmenų visuma, pvz., automobilių Δ;
kartais kokios nors pramonės šakos gamybos priemonių visuma, pvz., staklių Δ.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.