x
patricijus [lot. patricius]:
1. sen. Romos pilnateisis pilietis, kilęs iš kilmingos aristokratų giminės ir priklausęs privilegijuotajai visuomenės daliai;
imperijos laikais — privilegijuotoji senatorių dalis;
2. vid. amžių Europos laisvųjų miestų aristokratas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.