x
pekùlijus [lot. peculium — nuosavybė, turtas], sen. Romoje — turtas, kurį familijos vadovas leisdavo savarankiškai naudoti nuo jo priklausomiems asmenims ir vergams, pasilikdamas nuosavybės teisę.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.