x
pèlengas [lot. peiling], kryptis nuo stebėtojo į žemės arba dangaus orientyrą;
matuojama horizontaliu kampu tarp dienovidinio plokštumos, einančios per stebėtoją ir orientyrą (horizontalusis Δ), ir vertikaliu kampu tarp horizonto plokštumos ir vizyro ašies (vertikalusis Δ).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.