x
pentatèuchas [↗ penta... + gr. teuchos — įrankis, indas]:
1. penkiaknygė — pirmosios penkios Senojo testamento knygos;
Tora;
2. penkių knygų veikalas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.