x
pfálcgrafas [vok. Pfalzgraf], Frankų valstybėje ankstyvaisiais vid. amžiais — karaliaus rūmų tarnautojas, rūmų teismo pirmininkas;
vėliau Vokietijoje — valdančiojo kunigaikščio titulas;
tą titulą turėjęs asmuo.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.