placent‖à [lot. sklindis, paplotėlis]:
1. moters ir gyvūnų patelių organas, susidarantis nėštumo metu;
per ~ą vyksta dujų ir maisto medžiagų apykaita tarp gemalo ir motinos organizmo;
nuovala;
2. bot. žiedo mezginės vidinės dalies iškilimai, išaugos, klostės (sėklasosčiai), prie kurių prisitvirtina sėklapradžiai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.