plebėjai [lot. plebeji < plebs — liaudis]:
1. sen. Romoje karalių ir ankstyvosios respublikos laikais — gausiausias laisvųjų gyventojų luomas, neturėjęs politinių ir pilietinių teisių;
vėliau pilnateisiai nekilmingi piliečiai;
2. V. Europoje vid. amžiais ir vėliau — vargingiausias miestų gyventojų sluoksnis;
miesto varguomenė.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.