x
poteñcija [potentia — jėga, galia]:
1. Aristotelio filosofijoje (vėliau tomizme ir neotomizme) — pasyvios materijos galimybė tapti atskirais daiktais;
2. sugebėjimas veikti, vidinė galia, pajėgumas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.