presbiteriõn‖ai [angl. presbyterians < ↗ presbiteris]:
1. kalvinistų atšaka;
nepripažįsta vyskupo valdžios;
~ų bažnyčią sudaro bendruomenės (valdo konsistorija, sudaryta iš renkamų presbiterių ir pastoriaus);
Δ atsirado XVI a. II pusėje;
~ų yra Škotijoje, Anglijoje, JAV;
2. Anglijos puritonų nuosaikiausia srovė;
per XVII a. Anglijos revoliuciją — polit. partija, reiškusi buržuazijos, dalies naujosios dvasininkijos interesus.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.