principãtas [lot. principatus < princeps — pirmasis], sen. Romoje (27 pr. m. e.—193 m. e. m.) — monarchijos forma: imperatorius, faktiškai būdamas vienvaldis, formaliai buvo laikomas tik pirmuoju (princepsu) tarp senatorių;
formaliai gyvavo ir respublikinės įstaigos.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.