privilègija [lot. privilegium], išimtinė teisė arba lengvata, suteikiama asmeniui, organizacijai, luomui, gyvenvietei, sričiai, etn. grupei;
feodalizmo laikais Δ buvo vadinamas ir raštas, kuriuo ta teisė suteikta.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.