prorogãcija [lot. prorogatio — atidėjimas, pailginimas]:
1. valstybės vadovo teisė atidėti parlamento sesijas;
2. valstybių susitarimas, nustatantis, kurios valstybės teismai kompetentingi spręsti ginčus, kylančius iš užsienio prekybos santorių.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.