provokãcija [lot. provocatio — iššaukimas]:
1. pastangos dirbtinai sukelti kokius nors veiksmus, kieno nors reakciją;
asmenų, organizacijų ar šalių kurstymas kam nors kenkti;
2. policijos arba priešiškai nusiteikusios partijos agento, prasiskverbusio į organizaciją, veikla, kuria stengiamasi diskredituoti tą organizaciją, kenkti jai;
3. med. dirbtinis kurių nors ligos požymių sukėlimas, išryškinimas;
4. ž. ū. dirbtinis sėklų dygimo paspartinimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.