pùlpa [lot. minkštimas]:
1. purus jungiamasis audinys, užpildantis danties ertmę;
2. blužnies minkštimas;
3. ksb. skystis su jame suspenduotomis smulkiomis kietomis miner. žaliavos, grunto dalelėmis;
4. sulfituoti vaisiai ir uogos.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.