radiãtorius [lot. radio — spinduliuoju]:
1. centr. šildymo sistemos prietaisas, sudarytas iš ketinių, plieninių ar keraminių sekcijų su kanalais, kuriais cirkuliuoja karštas vanduo arba garas;
2. vidaus degimo variklio įtaisas aušinamojo skysčio, kuris cirkuliuoja variklio aušinimo sistemoje, temperatūrai pažeminti.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.