radiotèchnika [↗ radio... + ↗ technika], elektrotechnikos šaka, apimanti aukštojo dažnio elektromagnetinių virpesių bei bangų teoriją ir jų naudojimą, ypač signalams perduoti be laidų radijo ryšio, televizijos, radiolokacijos, telemechanikos įrenginiais.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.